- tūžbyti
- ×tū̃žbyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (sl.) tr. NdŽ, KŽ; N kelti sielvartą, jaudulį, liūdinti: Kas širdį tavo kremt, tūžbij ir kankin PG. Tai rodos tiesiog velnystė savo tėvo širdį taip tūžbyti ir mūčyti Kel1865,121. | refl. KŽ, Prk: Jie guli ant kietos aslos, kenčia badą, tūžbijas, apserga Kel1881,22. Kiek aš tū̃žbyjaus, kai mano pirmasis vaikas mirė! Dov.
Dictionary of the Lithuanian Language.